Lietuvoje pastaraisiais metais pastebimas didėjantis traumų skaičius ir su tuo susijusios gydymo išlaidos. Tai kelia susirūpinimą tiek sveikatos priežiūros specialistams, tiek visuomenei. Norint sumažinti traumų riziką ir užtikrinti efektyvų gydymą, būtina suprasti pagrindines traumų priežastis, jų pasekmes bei imtis prevencinių priemonių.
Traumų dažnumas ir jų pasekmės
Remiantis Higienos instituto duomenimis, 2015 m. stacionaruose buvo užfiksuota beveik 47 tūkst. gydymo dėl sužalojimų ir apsinuodijimų atvejų. Vienas toks atvejis truko vidutiniškai 11,5 dienos ir kainavo Privalomojo sveikatos draudimo fondui (PSDF) vidutiniškai 990 eurų. Be to, stacionarų priėmimo-skubios pagalbos skyriuose dėl traumų buvo gydoma beveik 309 tūkst. ambulatorinių pacientų, o vienas epizodas vidutiniškai kainavo PSDF 31 eurą. Tai rodo, kad traumų gydymas reikalauja didelių finansinių išteklių ir ilgo gydymo laikotarpio.
Pagrindinės traumų priežastys
Viena dažniausių traumų priežasčių yra nukritimai, kurie sudaro net 52 proc. stacionaro ligonių ir 40 proc. ambulatorinių pacientų sužalojimų. Taip pat nemažai traumų įvyksta dėl negyvų mechaninių jėgų poveikio, pavyzdžiui, susidūrimų su objektais, transporto priemonių avarijų ir pan. Pagal traumos vietą, didžiausią dalį sudaro traumos ir apsinuodijimai, patirti namuose – 34 proc. visų dėl traumų stacionare gydytų ligonių ir 20 proc. ambulatorinių pacientų. Tai rodo, kad net ir namų aplinka gali būti pavojinga, jei nesilaikoma saugumo taisyklių.
Traumų prevencija: ką galime padaryti?
Norint sumažinti traumų riziką, svarbu imtis prevencinių priemonių tiek namuose, tiek viešose vietose. Štai keletas praktinių patarimų:
Saugokite vaikus nuo aštrių daiktų: peilius, šakutes, žirkles ir kitus aštrius įrankius laikykite stalčiuje su apsauginiu užraktu. Stiklinius daiktus, pavyzdžiui, stiklines ir dubenėlius, laikykite aukštai, vaikams nepasiekiamoje vietoje. Taip pat įsitikinkite, kad veidrodžiai ir kiti stikliniai objektai yra gerai pritvirtinti prie sienos.
Užtikrinkite saugią aplinką lauke: sūpynės ir lauko žaidimų įranga turėtų būti be rūdžių, drožlių ir aštrių kraštų. Reguliariai tikrinkite ir prižiūrėkite šiuos įrenginius, kad vaikai galėtų saugiai jais naudotis.
Būkite atsargūs slidžiu oru: žiemos metu ir ankstyvą pavasarį, esant slidžiai dangai, dėvėkite avalynę su neslystančiu padu. Taip pat stenkitės vaikščioti lėčiau ir atsargiau, ypač ant apledėjusių paviršių.
Naudokite apsaugos priemones sportuojant: užsiimant aktyvia fizine veikla, tokia kaip važinėjimas dviračiu ar paspirtuku, dėvėkite šalmą, apsaugas alkūnėms ir keliams. Tai padės sumažinti traumų riziką kritimo atveju.
Reabilitacijos svarba po traumų
Po traumos labai svarbu tinkamai reabilituotis, kad būtų atstatytos prarastos funkcijos ir sumažinta pakartotinių traumų rizika. Kauno technologijos universiteto mokslininkai kartu su įmone „Inosport“ sukūrė pažangią adaptyvią reabilitacijos sistemą, skirtą efektyvinti reabilitacijos ir treniruočių procesus. Ši sistema leidžia stebėti pacientų reabilitacijos progresą realiu laiku ir pritaikyti sveikatinimo programas, atsižvelgiant į jų specifinius poreikius ir fizinę būklę. Tai padeda ne tik greičiau atsigauti po traumų, bet ir sumažina jų galimybę ateityje.
Išvados ir rekomendacijos
Didėjantis traumų skaičius Lietuvoje kelia susirūpinimą ir reikalauja didesnio dėmesio prevencijai bei efektyviam gydymui. Siekiant sumažinti traumų riziką, svarbu laikytis saugumo taisyklių tiek namuose, tiek viešose vietose, naudoti apsaugos priemones sportuojant ir užtikrinti saugią aplinką vaikams. Be to, po traumų būtina tinkamai reabilituotis, kad būtų atstatytos prarastos funkcijos ir sumažinta pakartotinių traumų rizika. Tik bendromis pastangomis galime užtikrinti saugesnę aplinką ir geresnę gyvenimo kokybę visiems.